Penktadienio popietę žiburiečiai neskubėdami rinkosi Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje. Trumpam sustoti nuo kasdienio skubėjimo ir prisiminti išėjusiuosius „Žiburio“ mokinius, mokytojus, kitus mokyklos darbuotojus kvietė tradicinis Vėlinių renginys, kurį šįmet rengė 7, 9, 10 klasių mokiniai, vadovaujami mokytojų V. V. Gediminskienės ir S. Ramelienės. Už išėjusiuosius žiburiečius buvo aukojamos šv. Mišios. Mokinių lūpose skambantys M. Martinaičio, Just. Marcinkevičiaus, A. Žarskaus žodžiai, liaudies dainų melodijos kvietė prisiminti išėjusiuosius ir susimąstyti apie savo gyvenimo kelią.

„Mūsų pastangos – tai žinutė pasauliui, kad žmonija renkasi šviesos ir kūrybos, o ne naikinimo ir griovimo kelią. Uždegdami žvakutę, pasiųskime šią žinutę ne vien dėl savęs, bet ir dėl tų, kurie jau žvakele plevena Vėlinių vakarą“, – besikreipdama į žiburiečius kalbėjo direktorės pavaduotoja Zita Miškinytė–Mazūrienė. Mišias aukojantis kunigas skatino jaunuosius klausytojus pamilti šalia esantį, negailėti jam šilumos ir jautraus žodžio.

Liepsnoj gilioji prasmė:

liūdesy, lapo virpėjime

arba verksme.

Štai ji pašoka.

Sustingsta. Nutyla.

Klausosi mūsų tylos.

Ir viską atleidžia.

Taip mums atrodo.

Just. Marcinkevičius ,,Vėlinių elegija“