O, netiesa, kad žemė miega...
Visa liepsnoja laukimu,
Nauja gyvybe ji alsuoja
Ir išsipildymu nauju...
Penktadienį po pirmosios pamokos žiburiečiai ketvirtą kartą rinkosi į mokyklos fojė – direktorė Asta Bauraitė įžiebė ketvirtąją advento žvakę. Ne tik įžiebė, bet ir padėkojo visiems, kurie per šį tamsųjį laiką švietė darydami gerus darbus ir žmonėms, ir tiems, kurie šalia jų – beglobiams gyvūnams. Prasmingai nuskambėjo ir priminimas, kad Kalėdos pirmiausia turi ateiti į širdis, o tada jos tikrai pasibels ir į namus.

Iki pietų kabinetuose vyko netradicinė veikla. Vienos klasės susėdo prie šventinio stalo palinkėti draugams to, ko nespėjo išsakyti skubinami kasdienių darbų. Kiti mokiniai žiūrėjo filmus, žaidė žaidimus, keitėsi dovanėlėmis. Na, o treti skubėjo pristatyti projektą ir pakvietė žiūrovus nukeliauti į sakmių pasaulį.

Kai mokykla ištuštėjo ir nutilo vaikų balsai, į mokytojų kambarį susirinko mokyklos bendruomenės suaugusieji. Susibūrusius aplink adventinį stalą, dar labiau sušildė jau tradiciškai iš rankų į rankas keliaujanti žvakelė. Jos liepsnelė vis skaisčiau žėrėjo nuo širdingų palinkėjimų, prasmingų posmų. Viskas aplink nusidažė šventine spalva: ir apsikabinimai, ir šypsenos, ir nepaprasto skonio su meile mokykloje iškepti kūčiukai.

Išsiskirstėme laukti švenčių. Tegul jos bus jaukios, dvasingos, ramios...