Užsiėmimų pradžioje mokiniai išsiaiškino, ką vadiname miestu, kas jam būdinga, kas miestą planuoja, ko miestui reikia, kad jis būtų mažiau taršus, tvarus, draugiškas gamtai, aplinkai, prieinamas žmonėms. Ketvirtokai žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo.
Vėliau mokiniai buvo pakviesti į lauką, į artimiausią žaliąją erdvę, patyriminei veiklai. Čia mokiniai naudojosi namuose arba mokykloje prieš dirbtuves pasigamintais žiūronais, pro kuriuos jie stebėjo aplinką, gamtą. Svarbiausia tai, kad žiūronams buvo panaudotos namuose ar gamtoje rastos medžiagos, taip mokant mokinius atsakingo vartojimo ir aplinkos tausojimo.
Sugrįžus iš miško, mokiniams pasiūlyta tapti kraštovaizdžio architektais ir suprojektuoti savo svajonių žaidimų aikštelės, kurioje būtų galima laisvai ir kūrybiškai judėti, tyrinėti, bėgioti, šokinėti, laipioti, šliaužioti, liesti, uostyti ir ugdyti socialines, emocines, sveikos gyvensenos bei pažinimo kompetencijas, modelį. Jį mokiniai gamino iš pasiruoštų įvairių gamtinių medžiagų: šakelių, kankorėžių, akmenukų, kaštonų, riešutų kevalų. Projektinės veiklos pabaigoje ketvirtokai pristatė savo ateities miesto svajonių žaidimo aikštelę.
Mokiniai aktyviai įsitraukė į visas kūrybinių dirbtuvių veiklas. Praplėtė savo urbanistikos ir architektūros, tvarumo ir ekologijos žinias. Dirbdami grupėmis mokėsi bendradarbiauti, būti atidūs ir kūrybiški.
|